Kai spausdintuvas tyliai atsisako dirbti
Situacija pažįstama daugeliui: reikia skubiai atspausdinti svarbų dokumentą, paspaudžiate „Spausdinti”, ir… nieko. Arba išlenda kažkoks lapas su pusiau išblukusiu tekstu, dryžiais ar visiškai tuščias. Pirmoji mintis beveik visada ta pati – reikia pakeisti kasetę. Ir čia prasideda tikras nuotykis: nueinate į parduotuvę, išleidžiate pinigus, grįžtate, įdedate naują kasetę – o spausdintuvas vis tiek neveikia kaip reikia.
Taip nutinka dažniau, nei norėtųsi pripažinti. Kasetė – tai tik vienas iš daugelio galimų kaltininkų. Spausdintuvo gedimų priežasčių yra tikrai nemažai, ir daugeliu atvejų problemą galima išspręsti visiškai nekeičiant rašalo ar tonerio. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti dažniausiai pasitaikančias situacijas ir paaiškinti, ką iš tikrųjų verta patikrinti pirmiausia.
Kasetė – ne visada kaltoji
Pradėkime nuo to, kad kasetės keitimas yra brangus ir ne visada reikalingas žingsnis. Prieš bėgant į parduotuvę, verta suprasti, kaip iš tikrųjų veikia spausdintuvas ir kodėl jis gali atsisakyti spausdinti net su pilna kasete.
Rašaliniai spausdintuvai (inkjet) naudoja skystą rašalą, kurį per mikroskopines angas purškia ant popieriaus. Šios angos – spausdinimo galvutė – yra nepaprastai jautrios. Jos gali užsikimšti net jei spausdintuvas tiesiog ilgai stovėjo nenaudojamas. Lazeriniai spausdintuvai veikia kitaip – jie naudoja tonerio miltelius ir elektrostatinį procesą, tačiau ir jiems būdingos savos problemos: susidėvėjęs būgnas, sugedęs termoblokis arba užteršti volelio paviršiai.
Taigi prieš kaltinant kasetę, reikia atsakyti į kelis paprastus klausimus: ar spausdintuvas apskritai reaguoja į komandas? Ar jis rodo kokias nors klaidas? Ar problema atsirado staiga, ar blogėjo palaipsniui? Atsakymai į šiuos klausimus gali iš karto nukreipti į teisingą kryptį.
Programinės įrangos ir ryšio problemos, apie kurias niekas negalvoja
Viena iš dažniausių, bet rečiausiai įtariamų priežasčių – tai ne fizinė, o programinė problema. Spausdintuvas gali būti techniškai visiškai tvarkingas, tačiau nespausdinti dėl to, kad kompiuteris tiesiog „nesusikalba” su juo.
Pirmiausia verta patikrinti spausdinimo eilę. Windows sistemoje tai galima padaryti per „Devices and Printers” arba „Printers & scanners” nustatymus. Kartais eilėje „įstringa” senas spausdinimo užduotis, kuris blokuoja visus kitus. Tokiu atveju pakanka išvalyti eilę ir viskas vėl pajuda. Tai užtrunka trisdešimt sekundžių ir nieko nekainuoja.
Antra dažna problema – pasenę arba sugadinti tvarkyklių failai (drivers). Operacinės sistemos atnaujinimai kartais „sulaužo” spausdintuvo tvarkykles. Sprendimas paprastas: atsisiųskite naujausią tvarkyklę tiesiai iš gamintojo svetainės, ištrinkite seną ir įdiekite naują. Tai ypač aktualu tiems, kurie neseniai atnaujino Windows arba macOS.
Trečia – ryšio problema. Jei spausdintuvas prijungtas per Wi-Fi, patikrinkite, ar jis tikrai yra tame pačiame tinkle kaip ir kompiuteris. Maršrutizatoriaus perkrovimas kartais išsprendžia problemą greičiau nei bet kas kitas. USB jungtys irgi gali būti kaltos – pabandykite kitą kabelį arba kitą USB prievadą.
Kai kaltas popierius, o ne rašalas
Popieriaus problemos – tai atskira kategorija, kuri sukelia daugiau galvos skausmo, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Spausdintuvas gali „spjaudytis” tuščiais lapais, spausdinti su dryžiais arba apskritai atsisakyti traukti popierių – ir visa tai gali neturėti nieko bendra su kasete.
Popieriaus padavimo voleliai laikui bėgant susidėvi ir praranda gebėjimą tinkamai traukti lapus. Juos galima nuvalyti drėgnu audiniu – tai kartais iš karto pagerina situaciją. Jei voleliai jau labai susidėvėję, juos reikia keisti, tačiau tai pigiau nei nauja kasetė.
Taip pat svarbu naudoti tinkamą popieriaus tipą. Pernelyg storas, pernelyg plonas arba drėgnas popierius gali sukelti įvairių problemų – nuo strigtų iki prastos spausdinimo kokybės. Jei popierius ilgai gulėjo drėgnoje aplinkoje, jis gali sugeriamumas pablogėti ir rašalas tiesiog neįsigeria kaip reikia.
Dar vienas dalykas – ar teisingai sudėtas popierius? Tai skamba trivialiai, bet neteisingai nustatyti popieriaus kreiptuvai dėkle gali sukelti ir strigtis, ir kreivą spausdinimą. Patikrinkite, ar kreiptuvai prigludę prie popieriaus kraštų, bet ne per stipriai.
Užsikimšusios spausdinimo galvutės – tikra rašalinių spausdintuvų bėda
Jei turite rašalinį spausdintuvą ir spausdinimas tapo blankus, atsiranda horizontalių dryžių arba kai kurios spalvos visai nebeatsiranda – labai tikėtina, kad problema yra užsikimšusi spausdinimo galvutė. Ir tai tikrai ne kasetės kaltė.
Spausdinimo galvutės kimšasi dėl to, kad rašalas išdžiūsta mikroskopinėse angose. Tai ypač dažna problema tiems, kurie spausdina retai – kartą per mėnesį ar rečiau. Rašalas tiesiog neturi progos „judėti” ir džiūsta vietoje.
Sprendimas: beveik visi rašaliniai spausdintuvai turi integruotą galvučių valymo funkciją. Ji pasiekiama per spausdintuvo programinę įrangą arba per paties įrenginio meniu. Paleiskite valymo ciklą, atspausdinkite bandomąjį lapą ir pakartokite, jei reikia. Svarbu žinoti, kad kiekvienas valymo ciklas sunaudoja šiek tiek rašalo, todėl nereikia paleisti jo dešimt kartų iš eilės – geriau palaukti tarp ciklų.
Jei programinis valymas nepadeda, galima pabandyti rankinį metodą: išimkite galvutę (jei ji išimama), padėkite ant popieriaus rankšluosčio, sudrėkinto distiliuotu vandeniu, ir palaukite kelias valandas. Rašalas gali ištirpti ir angos atsikimšti. Tai reikalauja kantrybės, bet kartais veikia ten, kur programinis valymas jau nebepagelbsti.
Lazerinių spausdintuvų specifinės problemos
Lazeriniai spausdintuvai yra patvaresni ir mažiau kaprizingi nei rašaliniai, tačiau ir jie turi savo silpnąsias vietas. Ir vėlgi – ne visada kaltas toneris.
Viena dažniausių problemų – būgno (drum unit) susidėvėjimas. Būgnas yra atskiras komponentas nuo tonerio kasetės, ir daugelis žmonių to nežino. Kai būgnas susidėvi, spausdinimai tampa blankūs, atsiranda reguliariai pasikartojantys dėmės arba dryžiai. Būgno keitimas kainuoja, bet jis tarnauja daug ilgiau nei tonerio kasetė – paprastai 10 000–30 000 puslapių.
Termoblokis (fuser unit) – tai komponentas, kuris „priklijuoja” tonerio miltelius prie popieriaus aukšta temperatūra. Kai jis pradeda gedti, spausdinimai gali trinti arba toneris tiesiog nesilaikys ant popieriaus. Tai rimtesnis gedimas, kurį dažnai tenka taisyti servise.
Taip pat verta patikrinti, ar tonerio kasetė nėra tiesiog netolygiai paskirstyta. Jei spausdintuvas kurį laiką stovėjo nenaudojamas, tonerio milteliai gali susisluoksniuoti. Sprendimas paprastas: išimkite kasetę ir kelis kartus švelniai pakratykite ją horizontaliai. Tai dažnai iš karto pagerins spausdinimo kokybę.
Ką daryti, kai spausdintuvas visai nereaguoja
Kartais problema ne ta, kad spausdina blogai – spausdintuvas tiesiog visiškai nereaguoja. Kompiuteris siunčia komandą, bet niekas nevyksta. Tokiu atveju diagnostika šiek tiek kitokia.
Pirmiausia – elementarūs dalykai. Ar spausdintuvas įjungtas? Ar maitinimo laidas tvirtai prijungtas? Tai skamba juokingai, bet techninės pagalbos specialistai patvirtins, kad tokios situacijos nutinka nuolat. Patikrinkite ir ar spausdintuvas nėra „miego” režime – kai kurie modeliai užmiega po ilgo neveiklumo ir juos reikia „pažadinti” paspaudus mygtuką.
Jei spausdintuvas turi ekraną, perskaitykite, ką jis rodo. Klaidos kodai yra labai informatyvūs – gamintojo svetainėje arba instrukcijoje galima rasti, ką kiekvienas kodas reiškia. Tai sutaupo daug laiko ir pinigų.
Pabandykite „klasikinį” IT sprendimą: išjunkite spausdintuvą, palaukite minutę, vėl įjunkite. Tuo pačiu perkraukite kompiuterį. Šis metodas išsprendžia stebėtinai daug problemų, susijusių su programinės įrangos „užšalimu”.
Jei spausdintuvas prijungtas per tinklą, patikrinkite jo IP adresą. Kartais po maršrutizatoriaus perkrovimo spausdintuvui priskiriamas naujas IP adresas, ir kompiuteris tiesiog nebegali jo rasti. Tokiu atveju reikia arba nustatyti statinį IP adresą spausdintuvui, arba iš naujo jį pridėti prie kompiuterio.
Kada tikrai laikas keisti kasetę – ir kaip tai padaryti protingai
Gerai, o kada vis dėlto kasetė yra problema? Yra keletas aiškių požymių: spausdinimai tampa vis blankesni net po galvučių valymo, spalvos išsikraipo (pvz., vietoj mėlynos atsiranda žalia), arba spausdintuvas tiesiog praneša, kad rašalo lygis žemas.
Prieš perkant naują kasetę, verta žinoti keletą dalykų. Pirma, originalios gamintojo kasetės yra brangesnės, bet patikimesnės. Suderinamos (compatible) kasetės gali būti geras sprendimas, jei perkamos iš patikimo tiekėjo, tačiau nekokybiškas analogas gali ne tik blogai spausdinti, bet ir sugadinti spausdintuvą. Antra, atgaivintos (refilled) kasetės – tai originalios kasetės, papildytos rašalu. Jos gali veikti gerai, bet kokybė labai priklauso nuo to, kas jas pildė.
Dar vienas praktinis patarimas: nepirkite kasetės paskutinę minutę, kai rašalas jau visiškai baigėsi. Geriau turėti atsarginę kasetę namuose ar biure. Taip pat verta žinoti, kad kai kurie spausdintuvai sustoja spausdinti, kai viena spalva baigiasi, net jei spausdinate tik juodai baltai – tai gamintojų politika, kurią galima apeiti per spausdintuvo nustatymus arba specialias programas.
Profilaktika – geriausia vaistų nuo spausdintuvo kaprizų
Didžioji dalis spausdintuvo problemų yra išvengiamos, jei šiek tiek rūpinatės įrenginiu. Tai nereikalauja daug pastangų, bet sutaupo nervų ir pinigų.
Spausdinkite reguliariai. Rašaliniams spausdintuvams rekomenduojama spausdinti bent kartą per savaitę – net jei tai tik bandomasis lapas. Tai neleidžia rašalui džiūti galvutėse. Lazeriniai spausdintuvai yra atsparesni ilgesnėms pauzėms, bet ir jiems reguliarus naudojimas naudingas.
Laikykite spausdintuvą švarų. Dulkės kaupiasi viduje ir gali sukelti įvairių problemų – nuo popieriaus strigtų iki prastos spausdinimo kokybės. Kartkartėmis nuvalykite išorinį paviršių, o jei jaučiatės drąsiai – atidarykite ir vidų ir lengvai pūstelėkite suspaustu oru (galima nusipirkti balionėlį su suspaustu oru).
Naudokite kokybišką popierių. Pigus popierius palieka daugiau dulkių viduje ir gali greičiau susidėvinti volelius. Tai ne raginimas pirkti pačią brangiausią parinktį, bet tikrai verta vengti pačių pigiausių variantų.
Atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojų išleidžiami atnaujinimai kartais ištaiso klaidas, pagerina suderinamumą ir net optimizuoja rašalo naudojimą. Tai nemoka nieko ir užtrunka kelias minutes.
Galiausiai – saugokite spausdintuvą nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių. Abu šie veiksniai greitina komponentų senėjimą ir gali sugadinti tiek kasetes, tiek pačius mechanizmus.
Kai spausdintuvas – ne priešas, o tiesiog nesuprastas įrenginys
Spausdintuvai turi reputaciją kaprizingų, nepatikimų įrenginių, ir iš dalies tai teisinga. Tačiau didelė dalis problemų kyla ne dėl to, kad jie yra blogai pagaminti, o dėl to, kad mes jais naudojamės neteisingai arba tiesiog nekreipiame dėmesio į tai, ką jie „sako”.
Kita vertus, pramonė čia taip pat nėra nekalta. Spausdintuvų gamintojai dažnai tyčia riboja galimybes naudoti neoriginalias kasetes, programiškai „išjungia” spausdintuvą, kai baigiasi viena spalva, arba nustato kasetės galiojimo datą, po kurios spausdintuvas atsisako ją naudoti net jei rašalo dar pilna. Tai verslo modelis, kuris naudoja pigų spausdintuvą kaip „masalą” ir uždirba iš kasetių. Žinant tai, suprantama, kodėl tiek daug žmonių automatiškai puola prie kasetės, kai kažkas negerai – gamintojams tai labai naudinga.
Tačiau realybė tokia, kad prieš išleidžiant pinigus, verta skirti penkiolika minučių diagnostikai. Patikrinkite spausdinimo eilę, atnaujinkite tvarkykles, paleiskite galvučių valymą, pakratykite tonerio kasetę, perkraukite įrenginį. Šie žingsniai nieko nekainuoja ir daugeliu atvejų išsprendžia problemą. O jei neišsprendžia – bent jau žinosite, kad kasetė tikrai kalta, ir pinigai bus išleisti pagrįstai.
